Internetiniai puslapiai

7 - Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

www.vcb.lt/index.php/pageid/664/articlepage/6 - „Google“ kopija

Fotografo A.Girdziušo parodos pristatymas. Lazdynų bibliotekoje: Balandžio 23-30 d.d. Spaudinių paroda:“Lazdynai-mūsų namai“ Balandžio 23-30 d.d. Akcija ...

Spausdinimo versija - LR AMBASADA LATVIJOS RESPUBLIKOJE

lv.mfa.lt/popup2.php?ru...tmpl_name... - „Google“ kopija

Parodoje eksponuojamos Alfredo Girdziušo, Andriaus Petrulevičiaus, Viliaus Jasinevičiaus nuotraukos, žmonių autentiški liudijimai, parašyti netrukus po sausio ...

2010-12-01Atidaryta Sausio 13-osios - Laisvės gynėjų dienos dvidešimtmečiui atminti skirta paroda „Mes buvome Ten“

Lapkričio 30-tąją, Rygoje , Latvijos Kongresų rūmuose Lietuvos Respublikos ambasadorius Antanas Valionis iškilmingai atidarė Sausio 13-osios - Laisvės gynėjų dienos dvidešimtmečiui atminti skirtą parodą „Mes buvome Ten“. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius, o Latvijoje ji pristatoma Lietuvos Respublikos ambasadai glaudžiai bendradarbiaujant su Latvijos  Tautos fronto muziejumi.

Parodoje eksponuojamos Alfredo Girdziušo, Andriaus Petrulevičiaus, Viliaus Jasinevičiaus nuotraukos, žmonių autentiški liudijimai, parašyti netrukus po sausio 11–13 d. sovietinės kariuomenės agresijos.

Atidaryme dalyvavo Rygos arkivyskupas metropolitas Zbignevas Stankevičius gausus būrys Latvijos visuomenės atstovų, užsienio valstybių diplomatai reziduojantys Latvijoje, lietuvių bendruomenės nariai. Paroda veiks iki 2010 gruodžio 20 d., o vėliau bus eksponuojama ir kituose Latvijos parodų salėse.

7 meno dienos > Nr. 13 (842), 2009 balandžio 03 d. > Šokis

www.7md.lt/lt/2009-04-03/sokis.html - „Google“ kopija

3 balandžio 2009 – A. Girdziušo nuotr. Po kelerių metų pertraukos vėl atgimė ypatingą vietą Lietuvos baleto kultūroje užimantis Leo Delibes'o baletas „Kopelija“ - šį ...

Šokio teatre - istorinis spektaklis

Helmutas Šabasevičius

Versija spausdinimui Skaityti komentarus (0)

Po kelerių metų pertraukos vėl atgimė ypatingą vietą Lietuvos baleto kultūroje užimantis Leo Delibes'o baletas „Kopelija“ - šį kartą ne Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatro scenoje. Spektaklį, kurio premjera įvyko kovo 28 ir 29 d., pastatė vyresniosios kartos Lietuvos choreografas Vytautas Brazdylis. Tai rūpestingai restauruota 1983 m. pastatyto ir apie du dešimtmečius sėkmingai rodyto baleto redakcija, atgaivinusi Lietuvos kultūros paveldo statuso nusipelniusią choreografiją ir stilingus jau mirusio estų scenografo Eldoro Renterio (1925-2007) kostiumus bei dekoracijas, kurios derėjo naujoje erdvėje lyg jai sukurtos.   XX a. devintajame... Plačiau >>

June 4 at 3:31pm - Facebook

www.facebook.com/permalink.php?story_fbid... - „Google“ kopija

Alfredo Girdziušo nuotrauka. Dariaus ir Girėno 75-ųjų žūties metinių minėjimas Pščelnike. By: Raitieji skautai "Raitija" · Like · Comment · June 4 at 3:31pm · ...

ytenis's Profile · Valdas Adamkus's Profile

• 

Vytenis BurokasValdas Adamkus

Raitijos atstovas Dariaus ir Girėno 75 m. minėjime

Alfredo Girdziušo nuotrauka. Dariaus ir Girėno 75-ųjų žūties metinių minėjimas Pščelnike

By: Raitieji skautai "Raitija"

Like · Comment · June 4 at 3:31pm ·

Filmo apie Sausio 13-ąją kūrėjai: jaunimui reikia autentiškų, gyvų ...

www.delfi.lt/.../filmo-apie-sausio-13-aja-kurejai-jaun... - „Google“ kopija

13 sausio 2012 – Būtent atsitiktinai internete aptiktas fotografo Alfredo Girdziušo pasakojimas ... Tačiau, kitaip nei dauguma kolegų, A.Girdziušas grįžęs į namus ...

Filmo apie Sausio 13-ąją kūrėjai: jaunimui reikia autentiškų, gyvų pasakojimų

 (321)

Ridas Jasiulionis,

"Atgimimas"

2012 sausio 13 d. 20:24

•  
•  
•  

Sausio 13-oji

© Kęstučio Svėrio nuotr.

Jau kitą savaitę kino ekranuose pasirodys naujas Lietuvos dokumentininkų VšĮ „E2K” sukurtas filmas „Nežinomi didvyriai”, kuriame pasakoja Sausio 13-osios nakties įvykių liudininkai, žmonės, suvarpyti sovietų kulkų, apdeginti jų sprogmenų prie TV bokšto, Televizijos ir radijo komiteto, gydytojai, tą naktį gelbėję sužeistųjų gyvybes, kariškiai, pasiryžę ginti Parlamentą bet kokia kaina. Pokalbis - su filmo „Nežinomi didvyriai” scenarijaus autoriumi ir režisieriumi Algiu Kuzmicku bei filmo direktore Agne Zalanskaite.

– Jūsų filmas „Nežinomi didvyriai” gan skaudžiai atskleidžia blėstančios atminties apie Sausio 13–ąją temą. Ar nėra taip, kad panašiai kaip užsitraukia, pasimiršta filmo herojų – likusių gyvų nežinomų didvyrių – žaizdos, taip blėsta ir gyvoji atmintis apie Sausio 13–ąją?

A.Kuzmickas. – Kažin ar atmintį apie Sausio 13–osios įvykius būtų galima vadinti blėstančia. Galbūt sąmonė pradangina ar paaštrina kai kurias detales, tačiau visuma išlieka. Istorijai 21–eri – labai menkas laikotarpis. Tebėra sveiki ir gyvi įvykių liudininkai, kuriems tų dienų išgyvenimai ir patirtis gali padėti puikiausiai oponuoti vien tik dokumentais, o ne asmenine patirtimi besiremiantiems istorikams.

Tautos folkloru tapo frazė „Ką tu veikei Sausio 13–ąją“, ir tai suprantama. Nes nebuvo, ko gero, Lietuvoje tuo metu nė vieno piliečio, abejingo tam, kas vyksta čia pat. Aišku, jau užaugo nauja karta, kuriai tenka tik mėginti įsivaizduoti miestų gatvėmis šliaužiančius tankus ar iki dantų ginkluotus omonininkus, saugančius užgrobtus pastatus, ar žmones, Parlamento aikštėje per naktis sėdinčius prie laužų. Iš šių laikų perspektyvos vertinti sausio įvykius labai paprasta, nes žinai, kuo viskas baigėsi. O kaip perteikti tų dienų įtampą, kai pasiruošusių pačiam blogiausiam scenarijui, manau, tikrai buvo daugiau nei optimistų. Svarbiausia filmo užduotis ir buvo kuo arčiau prisišlieti prie tos netolimos istoriniu požiūriu praeities, atgaivinti amžininkų prisiminimus ir padėti susivokti tiems, kurie apie sausio įvykius žino tik iš pasakojimų.

– Kad prisiminimai blėsta, nyksta ištisi jų fragmentai, prisipažįsta pagrindinis filmo pasakotojas fotografas A.Girdziušas. Supranti, kaip svarbu užfiksuoti kuo daugiau gyvų atsiminimų apie Sausio 13–ąją ir patraukliai juos pateikti.

A.Kuzmickas. – Sausio įvykių liudininkai jau tomis neramiomis dienomis buvo raginami užrašyti savo prisiminimus ir džiugu, kad į šį prašymą tuomet atsiliepė tikrai daug žmonių. Teko dalį tų atsiminimų skaityti. Dirbant su filmo scenarijumi tarsi buvo iš ko rinktis, tačiau iš esmės šie nuoširdūs, karštai fiksuoti įspūdžiai buvo tik apie vieną kurį nors konkretų objektą ar vietą. Teko galvoti, kaip juos sujungti į visumą. Ir čia padėjo visagalis atsitiktinumas. Būtent atsitiktinai internete aptiktas fotografo Alfredo Girdziušo pasakojimas ir tapo ta ašimi, padėjusia vystyti visą filmo siužetinę liniją. Fotografas tuo metu, kaip ir pridera šios profesijos atstovams, stengėsi būti visų įvykių centre. Tačiau, kitaip nei dauguma kolegų, A.Girdziušas grįžęs į namus užrašydavo savo asmeninius išgyvenimus. Tai – tarsi dienoraštis, tų dienų asmeninė kronika. Būtent taip, kaip pajausta ar suprasta tai, kas vyko tuo metu. Reikėjo tik pasistengti visų tų įspūdžių nesugadinti derinant juos su filmo scenarijumi.

– Kaip, Jūsų manymu, valstybė galėtų labiau prie šio svarbaus darbo prisidėti? Ar tai – labiau užduotis šeimoms ir pačiai visuomenei?

A.Kuzmickas. – Nesu iš tų, kurie mano, kad valstybė neprisideda ar mažai prisideda prie šio darbo. Tačiau, be jokios abejonės, pačios visuomenės ar atskirų jos narių indėlis taip pat yra labai svarbus, jei ne lemiamas. Pradėk nuo savęs, o ne lauk, kol kas nors teiksis tai padaryti už tave. Prieš sakydamas: o ką jie padarė, pagalvok – o ką padariau aš. Galima prirašyti ir įgyvendinti įvairiausių projektų su gražiausiomis, pompastiškomis antraštėmis, tačiau klausimas: ar visa tai ras kelią į tų, kam skirti tie projektai, širdį. 

A.Zalanskaitė. – Man valstybė visada yra jos piliečiai, todėl istorinės atminties puoselėjimas ir įamžinimas pirmiausia turi iš tikrųjų rūpėti žmonėms. Kai bus reali paklausa, tuomet ir valstybė, jos atsakingos institucijos, ir verslas prisidės ir rems tai.

Beje, šiuo metu galime stebėti geras tendencijas. Istorinė dokumentika populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi gerą dokumentinį, ne meninį filmą. E2K produkciją vienoje iš interaktyvių TV, kuri turi apie 60 tūkst. vartotojų, per mėnesį statistiškai pasižiūri apie 8000 žmonių. Geros dokumentikos daugėja ir televizijose, ir kino teatruose.

Šiandien nebegaliu sakyti, kad valstybei, teisingiau sakant, jos valdžios institucijoms, nerūpi kinas. Priimtas naujas Kino įstatymas, kuris užtikrina, kad 60 proc. pajamų sumokėto PVM už kino teatruose parduotus bilietus grįžta kaip parama filmų gamybai. Tereikia istorinės atminties įamžinimą kine patvirtinti kaip vieną iš prioritetų.

– Kaip perteikti atmintį apie Sausio 13–ąją jaunajai kartai?

A.Kuzmickas. – Toks praėjusių metų rudenį matytas vaizdas. Eilinė darbo diena, tuščios Antakalnio kapinės. Iš toli pastebiu, kaip mažametė mergaitė su mama uždega žvakelę ant Loretos Asanavičiūtės kapo. Priėjęs arčiau nugirstu, kaip mama kantriai aiškina, kas buvo ta Sausio 13–oji ir kodėl tie žmonės mirė ir čia palaidoti. Tai pats geriausias mano žinomas ir svarbiausia lengviausiai įgyvendinamas projektas, skirtas Sausio 13–osios aukoms atminti.

A.Zalanskaitė. – Jauniems žmonėms reikia autentiškų liudijimų, gyvų pasakojimų, tikrų, sukrečiančių istorijų. „Nežinomi didvyriai” – nestandartinis filmas apie Sausio 13–ąją, kuris, tikiu, bus žiūrimas ir jaunimo. Filme kalba ne žuvusiųjų artimieji ar draugai, filme kalba žmonės, kurie buvo tą naktį prie Seimo ar TV bokšto, kurie iš tiesų nukentėjo. Suvarpytas šlaunikaulis, nuo tanko šūvio sprogę bugneliai, nudegęs veidas – žmonių sumokėta kaina už mūsų laisvę. Jų gyvas ir nuoširdus pasakojimas apie tai, kas 1991–ųjų sausį vyko Lietuvoje – paveikus ir įtikinamas.

Forumas.Fantastika.lt :: Peržiūrėti temą - Dorado raganos Nr. 41

forumas.fantastika.lt/viewtopic.php?t=2730&start=0...

Blokuoti visus forumas.fantastika.lt rezultatus

15 žin. - 8 autor.

Ką manote apie A. Girdziušo, labiau pagarsėjusio kaip fotografas, tačiau bandančio jėgas ir literatūroje, apsakymą „Visraktis“ apie buvusį vagį profesionalą? ...

Gaukite daugiau diskusijos rezultatų

Čia galima aptarti, pareikšti pastabas apie naująjį, 41-ąjį lietuviško fantastikos fenzino "Dorado raganos" numerį, kurio aprašymą rasite čia:

http://www.fantastika.lt/content.php?id=365

Kaip jums patiko apsakymai - J. Žilinsko kriptoistorinis "Paskutinė užduotis" arba lenkų autorės Annos Brzezinskos, vienos populiariausių Lenkijos fantasy rašytojų, apie kurią sakoma, kad tai labiausiai pritrenkiantis debiutas po A. Sapkovskio, apsakymas „O mylėjo ją taip... net baisu“?

Ką manote apie A. Girdziušo, labiau pagarsėjusio kaip fotografas, tačiau bandančio jėgas ir literatūroje, apsakymą „Visraktis“ apie buvusį vagį profesionalą?

Kaip patiko Augusto Našlėno piešiniai? M. Lužytės ir A. Mikalauskaitės miniatiūros?

Daugelis, tikriausiai, šį fenziną įsigijo Luituanikono metu, o kas dar norėtų įsigyti - rašykite adresu vilneleetadelfi.lt

Zalcburge atidaroma paroda „Laisvės gynimas 1990-1991 metais

www.lrkm.lt/go.php/lit/IMG/2617

Prieš 1 dieną (-ų) – ... fotografų Alfredo Girdziušo, Viliaus Jasinevičiaus, Zenono Nekrošiaus, Virgilijaus Usinavičiaus, Kęstučio Jankausko, Andriaus Petrulevičiaus ...